0

No products in the cart.

Žiedai tarp Žiedų

Knyga - Legenda

Knygos išleidimą asmeniškai palaimino Michailas Gorbačiovas – tuometinis TSRS Prezidentas.
Gavus iš aukščiausiojo palaiminimą, reikėjo gauti dar šešis leidimus.

Yra septyni cenzūros antspaudai – leidimai knygai spausdinti ir platinti.

Tarsi himnas moteriai, savyje sukaupęs žydinčios gamtos ir jaunystės žavesį.
Ši knyga – tai unikalus reiškinys, pralaužęs sovietinės geležinės cenzūros ledus.

Albumą spausdino Maskvoje „Eksperimentinėje spaustuvėje“. Pirmasis tiražas buvo 10 000 vnt. Tačiau, kai atspaudė, įrišo ir suskaičiavo – tik 5 000 !? Kilo didelis skandalas. Pradėjus tyrimą paaiškėjo – spaustuvės darbininkai spausdinimo metu, dar neįrištus lapus, jais apsivynioję savo kūną, tuos penkis tūkstančius parsinešė namo. Eiliuotą įvadą albumui parašė žymiausias tų laikų poetas Robertas Roždestvenskis. Albumas išleistas keturis kartus, 1987 – 1990 m. daugiatūkstantiniu tiražu, penkiomis kalbomis. Kinai, 1987 m. tik ką iš spausdintą albumą pamatę Maskvos knygų mugėje, prašė nors vieno milijono egzempliorių – tik siauram specialistų ratui.

Albumo istorija

Knygą lydėjo ir paroda tuo pačiu pavadinimu – ŽIEDAI TARP ŽIEDŲ. Ji pirmą kartą buvo eksponuojama Maskvoje, Žurnalistų sąjungos galerijoje „FOTOCENTR“ 1989 m.
Atidaryme dalyvavo daug garbingų svečių ir diplomatų iš įvairių šalių, jų tarpe – ir tometinis JAV ambasadorius Džekas Metlokas (Jack Matlock).

Paroda buvo eksponuojama keletą mėnesių. Ją kasdien lankė per dvidešimt tūkstančių žmonių. Ši knyga ir paroda tapo vienu iš ryškiausių PERESTROIKOS įvykių.

1989 m.
1989 m.

Po parodos atidarymo Maskvoje ir parodžius ją per televiziją populiarioje to meto laidoje „VZGLIAD“, tikrąja prasme prasidėjo parodos šturmas, eilė nusidriekė per du kvartalus. Iškviesta milicija negalėjo suvaldyti žmonių minios. Tuomet buvo iškviesta raitoji milicija. Šis reiškinys neliko nepastėbėtas ir kriminalinių grupuočių. Jie sugebėjo visą parodą pasisavinti ir valdyti jos maršrutus po visą TSRS. Parodoje Tbilisyje (Sakartvelas) tarp grupuočių įvyko susišaudymas.

Šios knygos tiražas buvo milžiniškas, bet knygos nebuvo įmanoma gauti. Tad juodojoje rinkoje už ją prašė dešimteriopą kainą. Autoriui net teko rašyti prašymą Spaudos komitetui, kad vietoje honoraro leistų jam nusipirkti savo albumus. Po knygos pristatymo ir parodos, kilo dar viena banga. Atsirado drąsuolių, kurie ėmėsi surengti pirmąjį GROŽIO konkursą tuometinėje Tarybų Sąjungoje. Iš visos šalies į Vilnių atvyko kelios dešimtys grožio konkurso dalyvių, kurios čia buvo fotografuojamos. Pirmasis GROŽIO konkursas įvyko Maskvoje. Tomis pačiomis dienomis Grožio paieškos vyko ir Lietuvoje, kur surasta viena iš gražiuolių atiteko mūsų legendiniam Arvydui Saboniui. Konkursas pakeitė daugelio dalyvių gyvenimą.
1990-ieji metai. Lietuva paskelbė savo Nepriklausomybę. Ką tik naujai susikūrusi vyriausybė siunčia savo delegaciją į pirmąjį Tarptautinį ekonominį forumą Austrijoje. Susėdus už ilgo stalo: vienoje pusėje austrai, kitoje – Lietuvos atstovai. Lietuvos delegacijos vadas buvo Algirdas Mykolas Brazauskas – tuometinės komunistų partijos sekretorius. Pokalbis vyko, tarsi žaidimas į vienus vartus: lietuviai visą valandą kalbėjo, o austrai – tarsi užhipnotizuoti, sustingę klausėsi ir tylėjo. Delegacija šiek tiek sutriko. Nutarė padaryti pertrauką. Lietuviai, tarsi numatę galimus nesklandumus, dėl „visa ko“, važiuodami į derybas, pasiėmė keliolika albumų „Žiedai tarp žiedų“. Pertraukos metu nutarė austrams padovanoti kiekvienam po albumą. Šeimininkai labai įtariai priėmė dovanėlę – tarsi karštą žariją; manė, kad tai bus eilinis komunistinis manifestas. Pradėję knygą vartyti ir tarpusavyje komentuoti, visi labai gyvai sureagavo. Kai vėl susėdo už derybų stalo, austrai visi šypsojosi. Derybos toliau vyko sklandžiai ir buvo pasiekta prasmingų susitarimų. Pasirašytos milijonų vertės sutartys.

Sugrįžus į Lietuvą, A. M. Brazauskas reziumavo: „Mūsų pirmąją darbinę išvyką į užsienį švelniai amortizavo Rimanto Dichavičiaus albumas „Žiedai tarp žiedų“. Jie patikėjo, kad komunistai taip pat gali būti žmonės“.

Kiekvienas ryškus įvykis daugeliui pažadina savąją mintį ar jos interpretaciją: “Žiedų“ motyvais Vilniaus dramos teatre buvo pastatytas spektaklis. Kitoje erdvėje buvo suburta pantomimos grupė ir sukurta muzika jai (kompozitorius – Gediminas Rimkus-Rimkevičius), poetė Janina Liniauskienė parašė poemą „Žiedai tarp žiedų“, daugelis fotografų ir leidėjų mėgino pakartoti panašius siužetus. Šiuo metu baigiamas skulptūrinis granito bareljefas KOPŲ RITMUOSE, kuris įsirašys mūsų pajūrio smėlynuose. Vyksta dokumentinio-meninio filmo ŽIEDAI tarp ŽIEDŲ paruošiamieji darbai vienam iš mūsų sudėtingo meto istorinio ir kultūrinio virsmo įvykiui – legendai atminti.

Galerija

Image #1

Pirmoji akto nuotrauka, pirmą kartą publikuota spaudoje, žurnale "Nemunas" 1962 m.

Image #2
image #4
image #4
image #4
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name
Enter name

@ Visos teisės saugomos